- nuvergti
- nuvérgti, nuver̃gti, -ia, nùvergė NdŽ, KŽ 1. žr. pavergti 1: Kad ilgainiuo teutonai tus erulius tenai gyvenančius antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Išteriojus girias, nuvergus svietą, ir bitės mūsų krašte pragaišo S.Dauk. Jau metūse 880 Froto, saulėlydinių žuvėdų viešpats, norėdamas nuvergti tus žemaičių kraštus, kurius gudai buvo it dabar užgulę, kariavo su jais ant jūrų S.Dauk. Sukilo nuvergtųjų pulkai VŽ1905,294. Per ilgus 40 metų, beveik pusamžį, nuvergta tauta tik tiek tepasakė apie savo vargus, mintis ir jausmus! Pt. Ir taip jie juokavo, šaipėsi, stumdė smeigenomis nuvergtą jauniausią bajoro Kirklio sūnelį V.Krėv. Ir nuvergę Šviedrį, surišo drūtais pančiais, nuvedė tolimon šalin V.Krėv. | prk.: Tatai tie žmonės turi būti drūto tikėjimo ir nenuvergtos dvasios A1884,101. 2. tr. paversti baudžiauninku: Todėl ir lietuviai, gyvenantys po valdžios rusų, kurie buvo nuvergti, gavo valnastį ir žemę iš malonės jo mylistos [Aleksandro II] LC1883,8. [Zigmantas Augustas] daug ir nuvergtų žmonių pakėlė į bajorus A1884,69. 3. žr. pavergti 3: Pailso kunigas Pempė, giminės nuvergtas Blv. Lietuviai tada buvo vieni tik nuvergti, tamsūs prasčiokai, visa gi (= o visa) apšviestesnė dalis draugijos buvo lenkiška Vrp1890,4. Aplinkui jau žydžia visur atgimimas, pakilo nuvergti tautų gaivalai Mair. \ vergti; apvergti; įvergti; nuvergti; pavergti; privergti; suvergti; užvergti
Dictionary of the Lithuanian Language.